Marcinkevičius




Namuose laikomos reptilijos – Salmonella bakterijų šaltinis

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, jog šiais metais Europoje patvirtintas tarpvalstybinis Salmonella Enteritidis protrūkis, siejamas su reptilijų maitinimui skirtų šaldytų pelių tvarkymu bei sąlyčiu su reptilijomis.

Europos ligų ir prevencijos centro duomenimis, nuo 2011 m. Salmonella Enteritidis fago tipo 8 (MLVA tipo 2-10-8-5-2) infekcijos atvejai buvo išaiškinti Jungtinėje Karalystėje, nuo 2014 m. – Danijoje. Molekuliniu sukėlėjo tyrimu buvo nustatyta protrūkio priežastis – sąlytis su reptilijomis (ypatingai kukurūziniu žalčiu) ir reptilijoms skirto maisto (šaldytų pelių) tvarkymas. Į Jungtinę Karalystę bei kitas Europos šalis šaldytos pelytės buvo importuojamos iš vienos ES šalies.

Žmonėms išskirtas identiškas salmonelių genomas (t.y. Salmonella enteritidis FT8) buvo aptiktas ir reptilijų žarnyne. Reptilijų žarnyne dažnai randama salmonelių rūšis ir per jų išmatas galima užsikrėsti salmonelioze. Sąlytis su reptilijomis yra gerai žinomas žmonių salmoneliozės rizikos faktorius. Retrospektyvūs tyrimai Olandijoje, Švedijoje bei Jungtinėje Karalystėje parodė, kad atitinkamai 2%, 6% ir 0,9% nuo visų salmoneliozės atvejų nurodė sąlytį su namuose gyvenančiomis reptilijomis.

Pagrindinis Salmonella rūšies bakterijų rezervuaras yra naminiai ir laukiniai gyvūnai (paukščiai, galvijai, kiaulės) bei graužikai, taip pat namų augintiniai, tokie kaip, iguanos, vėžliukai, kačiukai, šuniukai bei reptilijos. Įvairių šaltinių duomenimis, daugiau kaip 90 proc. vėžlių ir varliagyvių žarnyne yra aptiktos Salmonella spp. bakterijos ir apie 6  proc. žmonių salmoneliozės atvejų priežastis yra tiesioginis sąlytis su gyvūnais. Imlumas infekcijai yra visuotinis, labiausiai pažeidžiami maži vaikai.

Informacija augintinių savininkams        
Salmonella – yra grupė bakterijų, galinčių gyventi įvairių gyvūnų žarnyne. Salmoneliozė – yra šių bakterijų sukelta liga. Salmonella bakterijomis dažniausiai užsikrečiama valgant užterštą maistą, tačiau jos gali plisti tarp žmonių ir tarp gyvūnų. Daug įvairiausių gyvūnų ir namų augintinių gali būti Salmonella bakterijų nešiotojais. Dažniausiai žmogus gali užsikrėsti nuo šių gyvūnų:
  • Reptilijų (vėžlių, driežų, gyvačių)
  • Amfibijų (varlių ir rupūžių)
  • Naminių paukščių (vištų, viščiukų, žąsų, kalakutų ir kt.)
  • Kitų paukščių (papūgų, laukinių paukščių)
  • Graužikų (pelių, žiurkių, žiurkėnų, jūrų kiaulyčių)
  • Kitų smulkių žinduolių
  • Naminių gyvulių (ožkų, avių, karvių, kiaulių)
  • Šunų
  • Kačių
  • Arklių
Kaip užsikrečia gyvūnai ir žmonės?
Gyvūnai užsikrečia salmonelėmis aplinkoje, kurioje jie laikomi, per užterštus pašarus, iki gimimo arba išperinimo. Salmonelės gyvena daugelio įvairių gyvūnų žarnyne. Su išmatomis bakterijos lengvai gali patekti ant kailiuko, plunksnų, aplinkos, kurioje gyvūnai laikomi ir juda, daiktų. Svarbu žinoti, kad daugelis žarnyne bakterijas nešiojančių gyvūnų atrodo visiškai sveiki.

Manoma, kad beveik visos reptilijos yra Salmonella bakterijų nešiotojos, nors neturi jokių infekcijos požymių.

Kai kuris reptilijoms skirtas maistas, ypatingai užšaldytos pelytės, gali būti užterštas Salmonella sukėlėjais. Toks maistas gali būti infekcijos šaltiniu ne tik augintiniui, bet ir jo šeimininkui.

Akvariumo vanduo, kuriame laikomos reptilijos ar amfibijos, taip pat gali būti užterštas, todėl užsikrėtimo rizika yra net nepalietus gyvūno.

Mažiems vaikams kyla didžiausia rizika užsikrėsti Salmonella infekcija, jei namuose laikomas augintinis.

Nereikia pamiršti, jog užsikrėsti Salmonella bakterijomis galima ir nuo kitų šaltinių: valgant nepakankamai termiškai apdorotą mėsą ir jos produktus, žalius kiaušinius, kitą gyvūninį maistą, geriant nepasterizuotą pieną.

Žmonės Salmonella bakterijomis gali užsikrėsti prižiūrėdami augintinius, dažniausiai po sąlyčio su gyvūnų išmatomis ar užterštais paviršiais.
 

Kam kyla didžiausia infekcijos rizika?
Imlumas Salmonella infekcijai yra visuotinas ir kiekvienas užsikrėtęs žmogus gali susirgti salmonelioze. Tačiau kai kurios grupės žmonių turi didesnę riziką. Tai:
  • kūdikiai;
  • vaikai iki 5 metų;
  • vyresni nei 65 metų asmenys;
  • asmenys, kurių nusilpęs imunitetas po organų transplantacijos, po chemoterapijos, ŽIV infekuoti ir kt.
Vis tik didžiausią riziką užsikrėsti patiria maži vaikai. Jie dažniausiai liečia augintinį, todėl vaikų rankos būna labiausiai užterštos.

Kūdikius gali užkrėsti suaugę šeimos nariai, jei po sąlyčio su gyvūnais nenusiplauna rankų.
 

Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką?            
Norint sumažinti užsikrėtimo riziką, rekomenduojama:
  • Nebučiuoti ir neleisti vaikui bučiuoti augintinio, ypač reptilijų;
  • Kruopščiai nuplauti vaikui rankas po sąlyčio su augintiniu ar aplinkos daiktais;
  • Neleisti reptilijai laisvai judėti patalpoje, kur ruošiamas maistas ir valgoma;
  • Nedelsiant nusiplauti rankas po sąlyčio su augintiniu, jo laikymo vietos aplinka, priežiūros reikmenimis;
  • Nedelsiant plauti rankas po sąlyčio su reptilijoms skirtu maistu (šaldytos pelytės ar jų jaunikliai). Kruopščiai išplauti paviršius, kurie kontaktavo su atšildomu augintinio maistu;
  • Nevalgyti, negerti, nerūkyti augintinio laikymo vietos tvarkymo metu;
  • Nenaudoti virtuvės reikmenų augintinio maudynėms ar prausimui. Jei naudojate vonią, ji po procedūrų turi būti  kruopščiai išplauta ir dezinfekuota buityje naudojamomis priemonėmis.
  • Atliekos po gyvūno priežiūros turi būti saugiai pašalintos, skystos atliekos, taip pat ir akvariumo vanduo, išpilamos į klozetą.
Rekomendacijos parengtos pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2016 m. gruodžio 1 d.
medžiagą.
 
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija
 

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode