Žemės ūkio ir kitų ministerijų, žemdirbių savivaldos, nevyriausybinių organizacijų atstovai susirinko į paskutinį šiemet Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimo Stebėsenos komiteto posėdį, kuriame pristatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos galutinė vertinimo ataskaita, aptarta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių įgyvendinimo eiga, diskutuota dėl šios programos pakeitimų, kad kuo daugiau kaimo žmonių galėtų pasinaudoti ES parama.
Lietuvos ir užsienio ekspertai, taikydami įvairius socialinių tyrimų metodus ir apklausę paramos gavėjus, valdymo institucijas, įvertino Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimą bei administravimo ir valdymo sistemą – ką pavyko pasiekti, kokios pamokos gautos. Posėdyje buvo aptartos tolesnio planavimo rekomendacijų kryptys. Ekspertai pabrėžė, kad visi programų keitimai turi būti pagrįsti ne politiniais sprendimais, o ankstesnių sprendimų rezultatų analize. Kol kas tebelieka iššūkiu tarpinstitucinis bendradarbiavimas, didesnis ūkininkų savarankiškumas teikiant paraiškas, viešųjų pirkimų vykdymas.
Kaip informavo Europos Komisijos atstovė Helena Viljams, EK surinks visų ES šalių kaimo plėtros programų ataskaitas ir apibendrins – kiekviena šalis galės save įvertinti bendrame ES kontekste.
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė, pristačiusi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių įgyvendinimo eigą, pabrėžė, kad dabar turime žiūrėti ne į programos priemonių įgyvendinimą, bet į konkrečius pasiektus rezultatus. Nuo programos įgyvendinimo pradžios jau surengti 57 kvietimai teikti paraiškas, vien šiemet – 31. Paraiškų yra tiek daug, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai jas įvertinti laiku yra tikras iššūkis, todėl sudarant paraiškų teikimo grafikus kitiems metams reikės viską labai gerai apgalvoti. EK ragina neskubėti, pirmiausia „įsivažiuoti“ su programa, o finansinį perskirstymą tarp programos priemonių atlikti tik sudėliojus visus pliusus ir minusus.
Stebėsenos komitete aptariant inicijuojamą antrąjį programos pakeitimą, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kaip tik ir akcentavo, kad tai nėra lėšų perskirstymas, o tiesiog naujų galimybių pareiškėjams suteikimas.
Pastaruoju metu su socialiniais partneriais vyko daug diskusijų dėl kooperacijos skatinimo. Pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams bus maksimaliai atvertos galimybės – ne vieną KPP priemonę ir atrankos kriterijus rengiamasi papildyti reikšmingomis nuostatomis, taip pat ir dėl paramos intensyvumo padidinimo. „Tačiau visa tai skirta tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams“, – pabrėžė ministrė V. Baltraitienė.
Stebėsenos komiteto posėdyje aptarti ir kiti svarbūs programos pakeitimai skiriant paramą gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimui žemės ūkio sektoriuje, papildant agrarinės aplinkosaugos priemonę naujomis veiklomis ir kt.
ŽŪM informacija
