Nuo šiol nebereikės spėlioti, kokia gi rizika tapti priklausomu nuo interneto: trijų Lietuvos universitetų mokslininkai remdamiesi daugiau nei 3500 respondentų duomenimis parengė patikimus instrumentus – klausimynus, leidžiančius atpažinti vaikų, paauglių ir suaugusiųjų pernelyg didelį įsitraukimą į interneto naudojimą, keliantį iššūkių kasdienėms veikloms. Pasitikrinti, ar interneto naudojimas pernelyg neužvaldė – ar netampame nuo jo priklausomi – nuo šiol Lietuvoje galės kiekvienas.
Lietuvoje trūko galimybių atpažinti probleminį interneto naudojimą (PIN) – reikėjo tokių instrumentų, kurie būtų pritaikyti plačiajai visuomenei ir juos parengti susivienijo mokslininkai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Vilniaus universiteto (VU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU).
„Tyrinėjome suaugusiųjų ir vaikų bei paauglių naudojimosi internetu įpročius ir, pagal tyrimo duomenis, mūsų šalies populiacijai pritaikėme ir patvirtinome 2 tarptautinius klausimynus, taigi, turime patikimus ir validžius instrumentus įvertinti asmens probleminio interneto naudojimo rizikos laipsnį, – sako šio tyrimo vadovas, LSMU Neuromokslų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas ir Skaitmeninės etikos centro ekspertas dr. Julius Burkauskas. – Tai yra pirmas žingsnis veiksmingai PIN prevencijai ir galimai intervencijai.”
Klausimynus pildyti paprasta, tą gali padaryti pats asmuo arba jo artimasis. Atsakymai vertinami balais, o didesnė balų reikšmė rodo ir didesnę PIN riziką.
Ką atskleidė tyrimo duomenys?
Ištyrus 800 suaugusiųjų imtį paaiškėjo, kad darbo dienomis 18–35 m. suaugusieji internete praleidžia vidutiniškai 3,5 val., laisvadieniais – iki 4 val. Vyresni nei 36 m. asmenys internete praleidžia mažiau: darbo dienomis vidutiniškai 2,5 val., laisvadieniais – beveik 3 val.
Pasak dr. J. Burkausko, tyrimo duomenys rodo, kad didelę probleminio naudojimo riziką turi 13 proc. suaugusiųjų nuo 18 iki 35 m., o vyresni nei 36 m. su šia rizika sudaro 9,2 procento. Tokie asmenys mažiau fiziškai aktyvūs, žymiai blogiau vertiną savo psichologinę ir emocinę savijautą bei gyvenimo kokybę.
Riboti ekranų laiką vaikams, o ir suaugusiems – būtina
Laiko trukmė internete, tam tikros veiklos jame, emociniai sunkumai, tokie kaip nerimas ir depresija, yra susiję su aukštesne probleminio interneto naudojimo rizika, rodo vaikų ir paauglių imties tyrimo duomenys. 14–17 m. Lietuvos paaugliai internete mokyklos dienomis praleidžia vidutiniškai 4,5 val., o laisvadieniais – beveik 6 val. Trečdalis paauglių (29 proc.) internete laisvadieniais būna nuo 5 iki 6 val., o kas penktas (22 proc.) – kone visą „darbo dieną“ – 7–8 val.
„Maždaug 2/3 paauglių PIN lygį galima vertinti kaip mažos rizikos. Šie paaugliai rečiau turi elgesio, emocijų valdymo, bendravimo ir mokymosi sunkumų, savo psichologinę savijautą vertina geriau, bet ir internetu naudojasi mažiau negu likęs trečdalis paauglių, kurie turi vidutinę arba didelę PIN riziką“, – sako VU mokslininkų komandai vadovavusi Psichologijos instituto direktorė prof. dr. Roma Jusienė.
Didžioji dalis jaunimo teigia, kad namuose gali būti internete kada nori ir kiek tik nori (63 proc.), o daugiau nei trečdalis (39 proc.) tvirtina taip elgtis galintys ir mokykloje. Paaiškėjo, kad nurodę galintys neribotai naudotis internetu mokykloje, buvo labiau linkę į probleminį interneto naudojimą.
Internetas reikšmingai trikdo dalies paauglių gyvenimą
Apie 7 proc. paauglių patenka į didelės rizikos grupę, jiems interneto naudojimas tampa rimta problema. Pasak prof. dr. R. Jusienės, šie paaugliai internete praleidžia dvigubai daugiau laiko nei mažesnės rizikos grupės bendraamžiai, be to, jie patiria didžiausią nerimą, mieguistumą dienos metu, yra prastos psichologinės savijautos. Didžioji dauguma iš jų (virš 60 proc.) pažymėjo, kad interneto naudojimas reikšmingai sutrikdė jų kasdienę veiklą, santykius su kitais žmonėmis. Maždaug kas trečias iš jų nurodė turintis didelių elgesio, emocinių, bendravimo ir mokymosi sunkumų. Nuo 30 iki 37 proc. paauglių, kurie turi didelę PIN riziką, turi ir polinkį į depresiją.
Nustatyta, kad didelės rizikos grupė prie ekranų praleidžia dvigubai daugiau laiko internete ir namuose, ir mokykloje.
Kaip pasitikrinti savo PIN kodą
Mokslininkai kviečia kiekvieną interneto naudotoją, kuriam rūpi realaus ir virtualaus gyvenimo balansas, pasitikrinti savo PIN rizikos lygmenį – užpildyti klausimyną, susipažinti su pateikiamomis rekomendacijomis. Vien klausimų formuluotės ar vertinimui pateikiami teiginiai gali užvesti ant tinkamo kelio ir padėti labiau praktikuoti sveiką skaitmeninę higieną. Kilus klausimams – visada rekomenduojama pasitarti su sveikatos specialistais.
Klausimynus visada rasite Skaitmeninės etikos centro svetainėje https://e-etika.lt/pin-klausimynai/ ir MEDIA VAIKAI svetainėje https://www.mediavaikai.lt/lt/pin-atpazinimas-apie. Šiose svetainėse rasite ir daugiau patarimų, kaip sumažinti PIN riziką arba kaip probleminį naudojimą įveikti, kitaip tariant – kaip „nulaužti“ PIN kodą, jei šis tampa rimtu trukdžiu mūsų gyvenimui.
BNS nuotr.
