Vienas iš pagrindinių tėvų rūpesčių yra tai, kaip vaikams suteikti žinias apie teisingus mitybos įpročius, kurie jau nuo mažų dienų gali daryti įtaką jų gyvenimui. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 41,5 proc. 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, vaisius ir daržoves valg o ne kasdien ir tik 14,1 proc. gyventojų kasdien suvartoja Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas 5 vaisių ir daržovių porcijas per dieną.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo naujasis LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, pagal kurį 11 metų mergaitės valstybės lėšomis skiepijamos nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeliamų infekcijų.

Jau patvirtintos pagalbinio apvaisinimo paslaugos, kurios bus teikiamos vaikų negalintiems susilaukti žmonėms, ir apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Skaičiuojama, kad ateinančiais metais tam bus reikalingi maždaug 3 mln. eurų, kuriuos sudaro pagalbinio apvaisinimo procedūrų, reikiamų vaistų ir genetinių tyrimų, kurie atliekami tam tikrai atvejais, kainos.

71 metų šiaulietė Augenija Kaltanienė džiaugiasi atgautu regėjimu. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydant kataraktą jai sėkmingai operuotos abi akys. Prieš gydymą moteris matė lyg per miglą. Su kairiąja akimi nebeįžvelgė nieko – tik šešėlius, o ir dešinioji akis buvo labai nusilpusi. Iš akių gydytojos sužinojusi, kad serga katarakta ir reikia operuoti kairiąją akį, pacientė nedvejodama sutiko. Netrukus jai pasiūlyta operuoti ir kitą akį.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Valstybine darbo inspekcija rugsėjo mėnesį vykdė bendrą akciją (bendrus patikrinimus), skirtą tuberkuliozės prevencijai – tikrino ugdymo įstaigas, siekdami įvertinti, ar darbuotojai dirba pasitikrinę sveikatą, kaip to reikalauja teisės aktai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, jog šiais metais Europoje patvirtintas tarpvalstybinis Salmonella Enteritidis protrūkis, siejamas su reptilijų maitinimui skirtų šaldytų pelių tvarkymu bei sąlyčiu su reptilijomis.

Kasmet Lietuvoje vis daugiau susergama meningokokine infekcija, kuri pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniau serga iki tol sveiki buvę ikimokyklinio amžiaus vaikai. Ši liga šalyja jau nusinešė ne vieną gyvybę. Ji dažniausiai pasireiškia epidemijomis šaltuoju metų laiku. Siekdamas sumažinti ligos riziką, UAB „Šeimos sveikatos centras“ dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiojoje programojepagal priemonę „Sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybės, prieinamumo užtikrinimas, parama gyventojų sveikatos priežiūrai, sveikatos priežiūros specialistų mokymas“.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas informuoja, kad gripo sezonas tik įpusėjęs, o sezoninio gripo vakcinos kiekiai asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) labai sumažėjo. Per šių metų rugsėjo – lapkričio mėnesius Kauno apskrities teritorijoje esančios ASPĮ sunaudojo 95,1 proc. visos sezoninio gripo vakcinos, skirtos rizikos grupių asmenims. Tuo tarpu per ankstesnio sezono tą patį laikotarpį – 95,5 proc. Skiepijimus vis dar atlieka apie pusė ASPĮ, tačiau vakcinos likučiai nedideli.

Daugelis suaugusiųjų, duodami vaikui garuose virtą brokolį, galvoja, kad atžala jo nevalgys. Mitybos specialistė Raminta Bogušienė pritaria, žinoma, kad nevalgys ir sakys „nemėgstu“ ne tik dėl to, kad mes taip galvojame, bet ir todėl, kad žino gausiąs sausainį, baronką ar bandelę. Vis dar gaji suaugusiųjų baimė, kad mažametis liks alkanas. Tačiau šiais laikais sergama ne iš bado, bet nuo pertekliaus.

Nuo šiol 24-iose Lietuvos ligoninėse nėščiosioms, gimdyvėms bei naujagimiams bus šilčiau, jaukiau ir, žinoma, saugiau. Baigus įgyvendinti vieną iš Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programų, per penkerius metus didžiųjų ir mažųjų miestų ligoninėse, teikiančiose akušerijos bei neonatologijos paslaugas, įrengtos naujausios energiją tausojančios technologijos.

Alerginė sloga (rinitas), kaip ir dauguma kitų alerginių ligų, dažniausiai buvo priskiriama prie nepagydomų ligų, o sergantiesiems patariama vengti alergeno, mažinant kontakto tikimybę arba vartojant vaistus, dažnu atveju ir profilaktiškai. Po nuoseklių tyrimų, kuriuose aktyviai dalyvavo mokslininkai alergologai ir imunologai, buvo sukurtas naujas, efektyvus alerginio rinito gydymo būdas – specifinė imunoterapija, kuri taikoma ir Lietuvoje. Alergologė ir klinikinė imunologė Živilė Korsakienė pristato šį pažangų alerginio rinito gydymo metodą.

Valstybinės ligonių kasos Prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė parodė, kad regioniniai mūsų šalies gyventojų vaistų vartojimo ypatumai ir toliau išlieka. Štai praėjusiais metais daugiausiai kompensuojamųjų vaistų suvartojo Širvintų (683), Vilkaviškio (646), o mažiausiai – Šalčininkų (399), Šilalės (420) ir Neringos (443) savivaldybių gyventojai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC)  medikai informuoja, jog sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje nežymiai padidėjo.

Šiais metais itin anksti prasidėjus peršalimo ligų sezonui, vaistininkai stebi augančią vitamino C paklausą. Palyginus su praėjusiais metais, lapkričio mėnesį vitamino C preparatų parduota net 37 proc. daugiau, praneša vaistinių tinklas „Eurovaistinė”.

,,Lietuvoje 2006–2015 metais ligotumas su klimato kaita susijusiomis alergijomis išaugo 1,6 karto (nuo 158,5 iki 259 asmenų 10 000 gyventojų)", – teigia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro specialistai.

Nacionaliniame vėžio institute (NVI) pirmą kartą Vilniuje sėkmingai atlikta laparoskopinė operacija – inksto navikas pašalintas per natūralią organizmo angą.

Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Deja, bet ne visi pacientai žino savo teises. Dažniausiai nežinojimas atima priemones, kuriomis galima greitai ir efektyviai apsiginti. Akreditavimo tarnyba susidūrė su tokiais atvejais, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos, siekdamos mažinti pacientų laukimo eiles, neleistinai apribojo pacientų teises.

Mažas pajamas gaunantys Lietuvos ir kaimyninių Baltijos šalių gyventojai yra tarp tų europiečių, kurie labiausia jaučia negalintys dalyvauti kasdienėje veikloje dėl įvairių sveikatos problemų.

Mityba dažnai turi lemiamą vaidmenį mūsų savijautai ir sveikatai daugybei metų į ateitį, ypač tai aktualu nėščioms moterims, kurios yra atsakingos jau ne tik už save. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 38 proc. nėščiųjų susiduria su mažakraujyste, kurią dažniausiai sukelia geležies trūkumas, taip pat joms rekomenduojama vartoti kuo daugiau baltymų, nes tuo metu ne tik intensyvėja būsimosios mamos svorio augimas, bet ir formuojasi vaisius. Neveltui dauguma medicinos ir sveikos mitybos specialistų atkreipia dėmesį, kad laukiantis mamoms vertėtų susidaryti specialų racioną ir valgyti daug geležies ir baltymų turinčios jautienos bei mikroelementais priturtintų daržovių.

Moksleiviams vis daugiau laiko praleidžiant prie planšečių ar kompiuterių ekranų, kyla vis didesnė grėsmė jų fizinei ir emocinei sveikatai, tampa sunkiau socializuotis ir netgi nukenčia pasiekimai moksle. Pasak Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos viceprezidento, kūno kultūros mokytojo-eksperto ir vieno iš „Lietuvos mokyklų žaidynių“ vykdytojo Bronislavo Šimokaičio, moksleiviai fizine veikla užsiima nepakankamai, o su amžiumi susidomėjimas sportu apskritai mažėja.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Panevėžio departamentas) informuoja, kad šiais metais (sausio – lapkričio mėn.) Panevėžio regione užregistruoti jau 5 epideminio parotito atvejai (Panevėžio r. – 3 atv., Panevėžio mieste – 2 atv.), kai 2015 metais ši infekcija nebuvo registruota. Praėjusiais metais Lietuvoje registruoti 39 epideminio parotito atvejai, kur sergamumo rodiklis siekė 0,13 atv./10 tūkst. gyv.

Aukšta temperatūra, kosulys, siaubinga savijauta… Tai tik keli simptomai iš didelės negalavimų puokštės, kurią ruduo ir žiema įteikia dažnam iš mūsų (kartais – ir po kelis kartus). Visa laimė, kad yra natūralių priemonių, kurios efektyviai padeda užkirsti jiems kelią, o apsirgus – greičiau atsistoti ant kojų. Žemiau pateikti geros savijautos receptai aktualiausi šaltuoju metų laiku, tačiau pravers ir jam pasibaigus.

Į Lietuvą atkeliavus tikrai žiemai vis rečiau gatvėse ar parkuose galima sutikti bėgimo entuziastų, tarp kurių vasarą kartais ir sunku prasilenkti. Nemažą dalį jų išgąsdino žemiau nulio nukritęs termometro stulpelis ar nebarstyti ir nevalyti šaligatviai, parkų takeliai.

Gyvename karštame regione – Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje ŽIV infekcija plinta sparčiau negu bet kur kitur pasaulyje, sako gydytoja infektologė prof. Raimonda Matulionytė 

Kiekvienais metais prasidėjus šildymo sezonui, padidėja ir oro tarša, nes namų šildymui pradedama kūrenti katilus, krosnis, židinius, o tai darant į aplinką išsiskiria dūmai.

Norint suprasti dūmų poveikį žmogaus sveikatai reikia žinoti, kad degant į aplinką patenka ne tik įprastiniai degimo produktai: sieros, anglies, azoto oksidai, smulkios kietosios dalelės, bet ir žmogaus organizmui kenksmingi kancerogenai: dioksinai ir furanai, kurie dažniausiai vadinami bendru pavadinimu – dioksinais. Šios medžiagos, sunkieji metalai ir kitos pavojingos cheminės medžiagos susidaro buitiniu būdu, dėl per žemos temperatūros ir nepilno degimo, deginant plastikinę tarą, gumą, impregnuotą ar dažytą medieną, medžio drožlių plokštes, senus baldus, drabužius, cheminėmis medžiagomis užterštus audinius, pakuotes ar kitas atliekas.

Kasmet kas šeštas–septintas Lietuvos gyventojas bent kartą yra gydomas ligoninėse, neskaitant gydymo slaugos ir palaikomojo gydymo, reabilitacijos įstaigose, dienos stacionaruose bei sanatorijose, tuberkuliozės ar psichiatrijos ligoninėse. Per metus tai sudaro apie 655 tūkst. gydymosi ligoninėje atvejų. Skirtingų skaičiavimų duomenimis, apie 15–20 proc. šių atvejų galima išvengti, jeigu gyventojai laiku gautų tinkamas ir kokybiškas ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas.

Ne veltui sakoma, kad pagimdyti vaiką – juokų darbas, palyginti su iššūkiais, kurie vėliau laukia kūdikių ir tėvų. Daugelį mažylių išbandymai užgriūva nuo pirmųjų gyvenimo akimirkų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyti 168 nauji ŽIV infekcijos atvejai (129 vyrams ir 39 moterims). Pagal galimą užsikrėtimo būdą 69 (41,1 proc.) asmenys ŽIV infekcija užsikrėtė lytinių santykių metu: 47 (27,97 proc.) – heteroseksualių ir 22 (13,1 proc.) – homoseksualių. Daugiau nei trečdalis (38,7 proc.) atvejų išaiškinta tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Penktadalio (34) asmenų galimas užsikrėtimo būdas nenustatytas. Iš motinos vaikui ŽIV perdavimo atvejų šiemet nenustatyta. Daugiausiai naujų ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Vilniaus apskrityje (61), Klaipėdos – 28, Šiaulių – 19, Kauno – 15, Marijampolės – 9, Utenos – 8, Telšių – 7, Alytaus – 6, Tauragės – 5, Panevėžio – 4, penkiems užsieniečiams ir vieno asmens gyvenamoji vieta nežinoma.